PASTABOS APIE ROLANDO PAVILIONIO NEVERBALINIO KONTINUUMO IDĖJĄ.
The paper discusses the hypothesis of continuous nonverbal conceptual system, or nonverbal continuum, proposed by Rolandas Pavilionis. It attempts to provide an overview of the sources of inspiration as well as theoretical presuppositions of the hypothesis, its relation to the theory of W.V.O. Quine...
| Publicado en: | Problems / Problemos pp. 18 - 29 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Vilnius University
2014 Supplement
|
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | The paper discusses the hypothesis of continuous nonverbal conceptual system, or nonverbal continuum, proposed by Rolandas Pavilionis. It attempts to provide an overview of the sources of inspiration as well as theoretical presuppositions of the hypothesis, its relation to the theory of W.V.O. Quine and contemporary frameworks of modal semantics. Finally, the status of the hypothesis against the background of analytical philosophy. It is claimed that Pavilionis' philosophical corpus is justifiably considered as belonging to analytical tradition of philosophy with which it smoothly connects, while also, in accordance to the author's intentions, it cannot be fitted strictly within the limits of this tradition, as it is also saturated with an urge to seek connections between analytic and hermeneutic traditions, to overcome the oft dogmatically imposed dichotomy between them. Straipsnis skiriamas Rolando Pavilionio pasiūlytos „nenutrūkstamos neverbalinės konceptualios sistemos“, arba „neverbalinio kontinuumo“, hipotezės aptarimui. Apžvelgiamos neverbalinio kontinuumo hipotezės idėjinės ištakos bei konceptualinės prielaidos, Pavilionio koncepcijos sąsajos su W. Quine'o teorija bei šiuolaikinėmis modalinėmis semantikos koncepcijomis. Galiausiai bendrais bruožais aptariamas jos santykis su šiuolaikine analitine filosofija. Pavilionio filosofinė kūryba dažniausiai pagrįstai priskiriama analitinei tradicijai, į kurią ji sklandžiai įsilieja, tačiau atsižvelgiant į autoriaus intencijas, ji negali būti vienareikšmiškai įsprausta į šios tradicijos rėmus ir veikiau yra persmelkta pastangos rasti sąlytį tarp analitinės kalbos filosofijos ir hermeneutinės tradicijų, įveikti neretai dogmatiškai primetamą šių tradicijų perskyrą. |
|---|