Naujadarai Viktorijos Daujotytės tekstuose.
The Lithuanian language, as any other living language, is changing. Not only borrowings but also neologisms emerge. (Neologisms are derivatives not entered into Dictionary of the Lithuanian Language, Dictionary of the Contemporary Lithuanian Language, Dictionary of the Standard Lithuanian Language,...
| Publicado en: | Acta Humanitarica Universitatis Saulensis no. 23; pp. 149 - 171 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Acta Humanitarica Universitatis Saulensis
2016
|
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | The Lithuanian language, as any other living language, is changing. Not only borrowings but also neologisms emerge. (Neologisms are derivatives not entered into Dictionary of the Lithuanian Language, Dictionary of the Contemporary Lithuanian Language, Dictionary of the Standard Lithuanian Language, Supplement to the Dictionary of the Lithuanian Language, Database of Lithuanian Neologisms). Neologisms found in six books by Viktorija Daujotytė (Daujotė) were analysed and their semantic specificity, formation as well as usage were discussed in the paper. Analysis, interpretation and statistical methods were used. 263 neologisms (108 nouns, 97 adjectives, 37 verbs, 21 adverb) found in Daujotytė's texts were analyzed and the following conclusions drawn: 1) The majority of neologisms are derived according to prolific types of derivation of the Lithuanian language and are considered as potential derivatives. It is not difficult to understand their meaning using context clues. 2) A large part of noun neologisms are abstract lexical units -- that is essentially determined by the nature of the text. 3) The largest part of adjective neologisms is composed of derivatives with suffix -iškas, -a. The absolute majority of these derivatives is based on nouns; adjectives derived from nouns that name persons usually have figurative meaning of similarity, they denote "like those", "inherent to this what is described by an underlying word". All adverb derivatives are formed with the most prolific suffix -ai. 4) Adjectives and adverbs used in direct or figurative meaning function as epithets, sometimes combinations with neologisms are synonymous to comparative sayings. 5) 40 neologisms are based on a potential underlying word (i. e. also on a derivative not entered into dictionaries); adverb derivatives compose the majority of such derivatives. 6) Neologisms are often formed due to analogy, they are used to emphasize, specify, draw the addressee's attention or for linguistic economy. 7) In Daujotytė's texts, the figure of repetition is often met: neologisms and systemic words of the same root or derivatives that have the same formative of derivation are used alongside. Lietuvių kalba, kaip ir bet kuri gyva kalba, kinta. Joje nuolat atsiranda ne tik skolinių, bet ir naujadarų. (Naujadarais laikomi Lietuvių kalbos žodyne, Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, Bendrinės lietuvių kalbos žodyne, Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekoje, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne nefiksuoti dariniai.) Straipsnyje analizuojami šešiose Viktorijos Daujotytės (Daujotės) knygose rasti naujadarai -- aptariami darinių semantikos ir darybos ypatumai, vartosenos polinkiai. Darbe taikomi analizės, interpretacijos, skaičiavimo metodai. Išanalizavus Daujotytės tekstuose rastus 263 naujadarus (108 daiktavardžius, 97 būdvardžius, 37 veiksmažodžius, 21 prieveiksmį) padarytos tokios išvados: 1) Daugumas naujadarų sudaryti pagal produktyvius lietuvių kalbos darybos tipus ir laikytini potenciniais dariniais. Naujadarų reikšmes nesunku suprasti iš konteksto. 2) Didelė dalis daiktavardžių naujadarų yra abstrakčiosios leksikos vienetai -- tai iš esmės lemia ir tekstų pobūdis. 3) Didžiausią būdvardžių naujadarų dalį sudaro priesagos -iškas, -a vediniai. Absoliuti šių vedinių dauguma remiasi daiktavardžiais; iš asmenis įvardijančių daiktavardžių išvesti būdvardžiai dažniausiai turi perkeltinę panašumo reikšmę, žymi „kaip kieno, ko", „būdingas tam, kas pasakyta pamatiniu žodžiu". Visi prieveiksmių vediniai yra sudaryti su pačia dariąja priesaga -ai. 4) Tiesiogine arba perkeltine reikšme pavartoti būdvardžiai ir prieveiksmiai eina epitetais, kai kada junginiai su naujadarais yra sinonimiški lyginamiesiems posakiams. 5) 40 naujadarų remiasi potenciniu pamatiniu žodžiu (t. y. taip pat žodynų nefiksuotu dariniu); tokių yra absoliuti dauguma prieveiksmių darinių. 6) Naujadarai dažnai sudaromi dėl analogijos, vartojami pabrėžiant, patikslinant, atkreipiant adresato dėmesį, dėl kalbos ekonomijos. 7) Daujotytės tekstuose dažna kartojimo figūra: greta vartojami naujadarai ir tos pačios šaknies sisteminiai žodžiai arba tą patį darybos formantą turintys dariniai. |
|---|