BUDISTINĖ JOGINĖS PERCEPCIJOS (YOGIPRATYAKṢ A) APOLOGIJA INDIJOJE.
The article is dedicated to the analysis of the conception of yogic perception (yogipratyakṣa) in Indian Buddhist philosophy. By relying on the primary Buddhist Sanskrit sources and contemporary critical studies, the historically relevant questions are raised: how yogic perception has been treated i...
| Publicado en: | Problems / Problemos Vol. 93; pp. 35 - 47 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Vilnius University
2018
|
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| fields | @attributes: recordID: 1 pdfLink: plink: https://search.ebscohost.com/login.aspx?direct=true&db=hlh&AN=129358673&site=ehost-live header: @attributes: shortDbName: hlh uiTerm: 129358673 longDbName: Humanities International Complete uiTag: AN controlInfo: bkinfo: jinfo: jid: 13921126 3D4C jtl: Problems / Problemos issn: 13921126 maglogo: N pubinfo: dt: 2018 vid: 93 pid: 16037 pub: Vilnius University artinfo: ui: 129358673 10.15388/Problemos.2018.93.11749 ppf: 35 ppct: 12 formats: fmt: @attributes: type: P size: 2.4MB tig: atl: BUDISTINĖ JOGINĖS PERCEPCIJOS (YOGIPRATYAKṢ A) APOLOGIJA INDIJOJE. aug: au: Beinorius, Audrius affil: School of Theology and Religious Studies University of Tartu Ülikooli 18, 50090, Tartu, Estonia sug: keyword: Buddhist philosophy Dharmakīrti Diṅnāga epistemology perception budistinė filosofija Dharmakīrtis Diṅnāga epistemologija percepcija ab: The article is dedicated to the analysis of the conception of yogic perception (yogipratyakṣa) in Indian Buddhist philosophy. By relying on the primary Buddhist Sanskrit sources and contemporary critical studies, the historically relevant questions are raised: how yogic perception has been treated in Indian Buddhist tradition, and especially in the texts by the eminent representatives of its Yogācāra-Vijñānavada logico-epistemological school (Diṅnāga, Dharmakīrti, Ratnakīrti)? Why was it recognised as a valid source of knowledge, and what role was it granted to in the general Buddhist epistemological scheme (pramāṇavada)? Combined - textological semantic, hermeneutical and comparative - methodologies are applied in the course of analysis. The following conclusion has been made: while representing a coherent empiricist and phenomenalist approach, Buddhism has supplemented the classical Indian system of valid means of knowledge with two more means, namely, with that of yogic perception and authoritative testimony (āpta). However, by acknowledging the validity of yogic perception the Buddhists agreed, that it does not ensure per se the cognition of the truth and should be verified by the other valid means of knowledge. Most important from the Buddhist perspective is that such extraordinary perception should correspond to Buddha's experience and its conceptual description. Straipsnyje analizuojama joginės, ar ypatingosios, percepcijos (yogipratyakṣa) prigimties samprata budistinėje Indijos filosofijoje. Remiantis pirminiais šios mokyklos sanskrito tekstais ir šiuolaikiniais kritiniais tyrimais siekiama atsakyti į klausimus: kaip joginė percepcija traktuojama indiškojo budizmo tradicijoje, ypač loginėje-epistemologinėje jogačaros-vidžnianavados mokykloje ir pagrindinių jos apologetų (Diṅnāga, Dharmakīrtis, Ratnakīrtis) tekstuose? Kodėl ji yra pripažįstama ir koks vaidmuo jai suteikiamas budistinėje pažinimo teorijoje (pramān ạ vada)? Kaip ši percepcija verifikuojama ir jos pažinimas validuojamas? Tyrimui pasitelkiama kompleksinė - tekstologinė semantinė, hermeneutinė ir lyginamoji - metodologija. Daroma išvada, kad nuoseklų empirizmą ir fenomenalizmą postuluojanti budistinė vidžnianavados mokykla klasikinę Indijos pažinimo būdų sistemą (pramān ̣avada) papildo dar dviem: joginiu pažinimu (yogipratyakṣa) ir autoritetingu liudijimu (āpta). Tačiau pripažindami joginės percepcijos validumą budistai sutinka, kad joginis gebėjimas savaime dar negarantuoja tiesos pažinimo ir turėtų būti verifikuojamas kartu su kitomis pažinimo priemonėmis. Budistinėje perspektyvoje svarbiausia yra tai, kad joginė percepcija atitiktų Budhos patirtį ir konceptualią patyrimo deskripciją. pubtype: Academic Journal doctype: Article src: R language: Lithuanian refInfo: copyright: @attributes: flag: Y custom: Copyright of Problems / Problemos is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites without the copyright holder's express written permission. Additionally, content may not be used with any artificial intelligence tools or machine learning technologies. However, users may print, download, or email articles for individual use. item: Problems / Problemos holder: Vilnius University dt: @attributes: year: 2018 holdings: @attributes: islocal: N |
|---|