"Music-Mathematics" Interconnections: An Approach through Science (Works by Mathematicians), and an Approach through the Arts (Musica mathematica by Rima Povilionienė).
The interactions between music and mathematics stretch back to the classical Antiquity, and beyond. These relations can be classified into several groups: intrinsic relations (those coming from mathematical physics of musical instruments, Fourier analysis needed to describe the nature of a single so...
| Publicado en: | Musicology of Lithuania / Lietuvos muzikologija no. 19; pp. 175 - 192 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Lithuanian Academy of Music & Theatre
2018
|
| Materias: | |
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | The interactions between music and mathematics stretch back to the classical Antiquity, and beyond. These relations can be classified into several groups: intrinsic relations (those coming from mathematical physics of musical instruments, Fourier analysis needed to describe the nature of a single sound, resonance phenomena, damped vibrations); cultural, or related to local cultural tradition of harmony (mathematics of tuning, conundrum of consonance-dissonance); sound technologies (digital music, synthesis); technologies of composition (form, symmetry, constructive tools: semantic-symbolic, formal-constructive); and so on. Yet, the majority of studies about the relation itself were written by mathematicians, who, as a rule, adhered to an evolutionary point of view. The latter attitude is apt in natural and physical sciences. It is not a universal paradigm though, especially dealing with conscience, spirituality, Arts, society. Music develops in a non-evolutionary way, at least its essence, not the technology itself (craftsmanship of instruments, advancement of musical theory, diversification of social stimuli, and so on). Additionally, literature on the last item of the classification (technologies of composition) was sparse. The study Musica Mathematica: Traditions and Innovations in Contemporary Music (Peter Lang Academic Research, 2016) by Rima Povilionienė presents the basics of the theory from an artistic standpoint. Moreover, it is written in a way to provide a useful tool for composers and musical theorists. Therefore, the aim of this paper is twofold. Firstly, aiming at those musicologists who have no mathematical training at university level, I describe several cross-sections of music where mathematics does intrinsically manifest, putting a particular emphasis on subjects relevant to composers. The second aim is to review the aforementioned monograph. The explanation of the role of Musica Mathematica in the context of the whole related literature might be most useful to composers and those wishing to seek connections between music and mathematics, having in mind fundamental similarities of these two subjects, but also being aware of their fundamental differences. Muzikos ir matematikos tarpusavio ryšiai siekia antiką ir dar giliau. Šie ryšiai gali būti klasifikuojami į keletą grupių: savybingi (kylantys iš matematinės fizikos, kuri aprašo muzikos instrumentus, iš Furjė analizės, aprašančios vieno garso prigimtį, iš rezonanso reiškinio, slopinamos vibracijos); kultūriniai, arba susiję su lokaliąja harmonijos tradicija (derinimų matematika, konsonanso-disonanso problematika); garso technologijos (skaitmeninė muzika, sintezė); komponavimo technologijos (forma, simetrija, konstruktyvusis komponavimas: semantinis simbolinis, formalusis konstruktyvusis) ir taip toliau. Visgi didžioji dalis monografijų, skirtų šiai sąveikai, buvo parašyta pačių matematikų, kurie dažniausiai laikėsi evoliucinio požiūrio taško. Tokia prieiga yra tinkama gamtos ir fizikiniuose moksluose. Bet tai nėra universali paradigma, ypač jei tyrinėjama sąmonė, dvasingumas, menai, visuomenė. Muzika vystosi neevoliuciniu būdu, jei kalbėtume apie pačią esmę, o ne technologijas (instrumentų gamybos meistrystė, muzikos teorijos vystymasis, visuomenės sukeliamų stimulų diversifikacija ir t. t.). Rimos Povilionienės monografija „Musica Mathematica: Traditions and Innovations in Contemporary Music" (Peter Lang Academic Research, 2016) atskleidžia teorijos pagrindus būtent iš šio meninio požiūrio taško. Be to, monografija parašyta taip, kad būtų naudingas įrankis kompozitoriams ir muzikos teoretikams. Taigi, šio straipsnio tikslas yra dvejopas. Pirma, orientuojantis į muzikologus, kurie neturi universitetinio lygio matematinio pasiruošimo, aprašyti keletą muzikos pjūvių, kur matematika esmingai pasireiškia, ypač akcentuojant vietas, naudingas kompozitoriams. Antrasis tikslas yra apžvelgti minėtą monografiją. Apibūdinti vaidmenį, kurį „Musica Mathematica" vaidina susijusios literatūros kontekste, turėtų būti naudingiausia kompozitoriams ir tiems, kurie ieško pamatinių ryšių tarp muzikos ir matematikos, turint galvoje esminius panašumus, bet gerai suvokiant ir esminius skirtumus. |
|---|