Įrankio ir technikos santykio problema Heideggerio technikos filosofijoje.
The aim of the article is to reveal the difference between the tool (Zeug) and the technique (Technik) in Heidegger's philosophy of technology. Differences point to the problem of the world constitution. While Heidegger presents Dasein's relation with the tool as "ready-to-hand" (Zuhandenheit), he p...
| Publicado en: | Problems / Problemos Vol. 95; pp. 22 - 33 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Vilnius University
2019
|
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | The aim of the article is to reveal the difference between the tool (Zeug) and the technique (Technik) in Heidegger's philosophy of technology. Differences point to the problem of the world constitution. While Heidegger presents Dasein's relation with the tool as "ready-to-hand" (Zuhandenheit), he presents the relation with the technique as diametrically opposite. Technology which is emerging from natural sciences tied up with machination (Machenschaft) by the philosopher is presented as Dasein's creative powers in the context of suppresing medium establishment (Gestell). The article reveals a twofold problem. First, it shows the ontological differences between a tool and technique. Second, it shows the ambiguity of the ontology of establishment. Establishment for Heidegger is not merely the ultimate mechanism of technical mastering but also a "saving power". Straipsnio tikslas - atskleisti įrankio (Zeug) ir technikos (Technik) skirtumą M. Heideggerio technikos filosofijoje. Analizuojami skirtumai nurodo pasaulio konstitucijos problematiką. Dasein santykį su įrankiu M. Heideggeris pristatė kaip parankų (Zuhandenheit), o štai santykį su technika įvardijo priešingai. Technika, kylanti iš gamtos mokslų, susaistytų machinacija (Machenschaft), filosofo pristatoma kaip Dasein kūrybines galias nuostatyne (Gestell) slopinanti terpė. Straipsnyje atskleidžiama dvejopa problematika. Pirma, parodomi įrankio ir technikos ontologiniai skirtumai. Antra, atskleidžiamas nuostatyno ontologijos ambivalentiškumas. Nuostatynas M. Heideggeriui nėra tik techniškai orientuoto pasaulio užvaldymo mechanizmas, bet ir „gelbstintis" pradas. |
|---|