A Fair Version of the Chinese Room.
By the Chinese room thought experiment, John Searle (1980) advocates the thesis that it is impossible for computers to think in the same way that human beings do. This article intends firstly to show that the Chinese room does not justify or even test this thesis and secondly to describe exactly how...
| Publicado en: | Problems / Problemos Vol. 96; pp. 121 - 134 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Vilnius University
2019
|
| Materias: | |
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | By the Chinese room thought experiment, John Searle (1980) advocates the thesis that it is impossible for computers to think in the same way that human beings do. This article intends firstly to show that the Chinese room does not justify or even test this thesis and secondly to describe exactly how the person in the Chinese room can learn Chinese. Regarding this learning process, Searle ignores the relevance of an individual’s pattern recognition capacity for understanding. To counter Searle’s claim, this paper, via examining a series of thought experiments inspired by the Chinese room, aims to underline the importance of pattern recognition for understanding to emerge. Naudodamasis „kinų kambario“ mintiniu eksperimentu, Johnas Searle’as (1980) gina teiginį, jog kompiuteriai negali mąstyti taip, kaip mąsto žmonės. Šiame straipsnyje pirmiausia ketinama parodyti, kad „kinų kambario“ eksperimentas ne tik kad nepagrindžia, bet net ir neišbando šios tezės, o, antra, paaiškinama, kaip kinų kambaryje sėdintis žmogus gali išmokti kinų kalbos. Kalbėdamas apie šį mokymosi procesą Searle’as ignoruoja tai, kokią svarbą supratimui turi asmens gebėjimas atpažinti struktūras. Nesutikdami su Searle’o teze, šiame straipsnyje nagrinėjame keletą kitų, kinų kambario įkvėptų, mintinių eksperimentų ir pabrėžiame struktūros atpažinimo svarbą supratimui atsirasti. |
|---|