Happiness and Homonymy of Life in Plotinus.
This article analyses the Plotinian reconsideration of the link between the definition of happiness and the homonymy of life. To safeguard Platonism, Plotinus inverts the Aristotelian discussions of homonymy and its metaphysical implications, and presents the prior-posterior relationship in terms of...
| Publicado en: | Problems / Problemos Vol. 98; pp. 45 - 58 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Vilnius University
2020
|
| Materias: | |
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | This article analyses the Plotinian reconsideration of the link between the definition of happiness and the homonymy of life. To safeguard Platonism, Plotinus inverts the Aristotelian discussions of homonymy and its metaphysical implications, and presents the prior-posterior relationship in terms of progressive degradation. Happiness does not consist of "life" in general (understood in a univocal sense) nor of the "rational life" (understood as the sum of genus and specific difference); rather, it consists of the life that is situated in the ontologically first and most perfect degree, which is the life that pertains to intelligence and is consubstantial with it, and of which the other lives are progressively degraded derivations. The man who possesses the first and perfect life of the intelligible in actuality, like the gods, can be considered happy. Straipsnyje analizuojamas Plotino atsigrįžimas į ryšį tarp laimės apibrėžimo ir gyvenimo homonimijos. Kad išsaugotų platonizmą, Plotinas apverčia aristoteliškąjį svarstymą apie homonimiją bei jos metafizines implikacijas ir teigia pirmesnio-paskesnio santykį, reiškiantį progresyvią degradaciją. Laimė jam nėra nei „gyvenimas" bendrąja prasme (suprantamas vienareikšmiškai), nei „racionalus gyvenimas" (suprantamas kaip giminės ir rūšinio skirtumo suma); veikiau laimė - tai gyvenimas, pasiekęs ontologiškai pirmą ir aukščiausią laipsnį, tai yra gyvenimas, derantis protui, konsubstantyvus jam, visi kiti gyvenimai yra tik progresyviai degraduojantys jo vediniai. Žmogus, gyvenantis pirmąjį - tobulą proto gyvenimą aktualybėje, gali būti laikomas laimingu, kaip dievai. |
|---|