The Book as an Editorial Dilemma. The Cracovian Publishers and their Aesthetic Perspectives.
The purpose of this article is to demonstrate the aesthetic attitudes of two major publishers active in Cracow in the second half of the 16th century: Mikołaj Szarfenberger (1519--1606) and Jan Januszowski (1550-1613). In the dedications and prefaces, they presented a broad view of their editorial e...
| Publicado en: | Acta Academiae Artium Vilnensis no. 101; pp. 98 - 111 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Vilnius Academy of Fine Arts Press
2021
|
| Materias: | |
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | The purpose of this article is to demonstrate the aesthetic attitudes of two major publishers active in Cracow in the second half of the 16th century: Mikołaj Szarfenberger (1519--1606) and Jan Januszowski (1550-1613). In the dedications and prefaces, they presented a broad view of their editorial efforts and the circumstances in which their publications were created. A critical analysis of these texts indicates editors' growing awareness of how complex the matter of the "art of the book" truly was. Renesanso laiku Krokuvoje dirbę leidėjai, panašiai kaip ir daugelis šios garbingos profesijos atstovų kitose šalyse, dažnai buvo puikiai išsilavinę, plataus interesų rato ir aukštuomenės žmonės. Jie puikiai suvokė knygos menui dedikuotos profesijos specifiką su visais jos techniniais, meniniais, komerciniais ir intelektualiniais aspektais. Šiame straipsnyje aptariami XVI a. antroje pusėje Krokuvoje dirbę du stambūs leidėjai: Mikołajus Szarfenbergeris (1519-1606) ir Janas Januszowskis (1550-1613). Pratarmės, dedikacijos ir baigiamieji žodžiai, kuriuos jie parašė savo publikuotoms knygoms, dažnai itin asmeninio pobūdžio ir tuo pačiu puikiai demonstruoja jų žinias apie įvairias vizualinio panašumo teorijas, kognityvines iliustracijų funkcijas ir poleminį atvaizdų potencialą. Šie tekstai atskleidžia didėjantį didžiųjų užsienio leidybos centrų (Venecijos, Paryžiaus, Antverpeno) įtaką ir augančią tinkamo knygos dizaino vertę (meninę ir komercinę). Jų kritinė analizė taip pat liudija ir minėtų leidėjų intencijas ir frustracijas. Tokiu būdu Krokuvos leidėjų autoriniai komentarai mums suteikia retą progą pažvelgti į jų patirtus profesinius iššūkius ir su knygos išvaizda susijusius skaitytojų lūkesčius. |
|---|