AKVINIETIS: NUO ACTUS ESSENDI IKI DEUS.
In my previous LOGOS article I explained how Aquinas' actus understanding of the existence, or being, of the thing is not a victim to Suarez's infinite regress objection to the "Thomistic" real distinction. As such Aquinas does not fall victim to Heidegger's reduction of Suarez to Heidegger himself....
| Publicado en: | Logos: A Journal, of Religion, Philosophy Comparative Cultural Studies & Art (08687692) no. 114; pp. 34 - 41 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Logos
2023
|
| Materias: | |
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | In my previous LOGOS article I explained how Aquinas' actus understanding of the existence, or being, of the thing is not a victim to Suarez's infinite regress objection to the "Thomistic" real distinction. As such Aquinas does not fall victim to Heidegger's reduction of Suarez to Heidegger himself. The current article continues my presentation of Aquinas' unique actus understanding of the existence, or being, of a thing. By focusing upon a passage from Aquinas' early De Ente et Essentia, I try to present how Aquinas philosophically elaborates casual implications in actus essendi. These implications lead to a first cause that Aquinas identifies with the God of his religious belief. Aquinas' identification sets the stage for a revisiting of Heidegger's ontotheology complaint. I will reconsider this complaint in a following article. Ankstesniame LOGOS straipsnyje parodžiau, kad Akviniečio actus supratimas apie daikto egzistenciją, arba būtį, nėra Suarezo begalinio regreso prieštaravimo „tomistinei" realiajai distinkcijai auka. Todėl Akvinietis netampa Heideggerio atliktos Suarezo redukcijos į Heideggerį auka. Šiame straipsnyje tęsiu svarstymą apie unikalų Akviniečio actus, kaip apie daikto egzistenciją, arba būtį. Sutelkdamas dėmesį į ištrauką iš ankstyvojo Akviniečio veikalo De Ente et Essentia, bandau parodyti, kaip Akvinietis filosofiškai plėtoja atsitiktines actus essendi implikacijas. Šios implikacijos veda prie pirmosios priežasties, kurią Akvinietis tapatina su savo tikėjimo Dievu. Toks tapatinimas teikia prielaidas peržiūrėti Heideggerio skundą dėl ontoteologijos. Šį skundą svarstysiu kitame straipsnyje. |
|---|