Linguophilosophical Concept of Being in Contemporary Ukrainian Journalistic Texts.
The article considers the integrative aspect of contemporary humanitarian knowledge, and offers an interpretation of the linguistic philosophy of Ukrainian journalistic texts of the beginning of the 21st century. Modern models of linguistic representation of existence are subject to a new semantic u...
| Publicado en: | Logos: A Journal, of Religion, Philosophy Comparative Cultural Studies & Art (08687692) no. 116; pp. 157 - 167 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Logos
2023
|
| Materias: | |
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | The article considers the integrative aspect of contemporary humanitarian knowledge, and offers an interpretation of the linguistic philosophy of Ukrainian journalistic texts of the beginning of the 21st century. Modern models of linguistic representation of existence are subject to a new semantic understanding of extra-linguistic reality, taking cultural and historical context, social and political challenges, and national values into account. The nuclear concepts that define the contemporary national space serve as the basis of linguophilosophy: «Ukraine» with the establishment of positive and negative semantic correlations; and «war-peace» with the formation of a dictionary of low and high language expression. For the language of mass communication, the evaluative category, textual modality, and social motivation are indicative. Straipsnyje, atsižvelgiant į integracinį šiuolaikinių humanitarinių žinių aspektą, interpretuojama XXI amžiaus pradžios ukrainiečių žurnalistinių tekstų lingvistinė filosofija. Šiuolaikiniai kalbinio egzistencijos vaizdavimo modeliai yra pavaldūs naujam semantiniam ekstralingvistinės tikrovės supratimui, atsižvelgiant į kultūrinį ir istorinį kontekstą, socialinius ir politinius iššūkius bei nacionalines vertybes. Lingvofilosofijos ašimi tapo svarbiausios šiuolaikinę nacionalinę erdvę apibrėžiančios sąvokos: „Ukraina", kuriant teigiamas ir neigiamas semantines koreliacijas, ir „karas - taika", rengiant žemosios ir aukštosios kalbos posakių žodyną. Masinės komunikacijos kalbai būdinga vertinamoji kategorija, teksto modalumas ir socialinė motyvacija. |
|---|