Natūrfilosofinės subjekto ir gamtos apibrėžtys: F. W. J. Schellingas ir I. H. Grantas.
This article examines the notions of subject and nature as well as their relationship in F. W. J. Schelling's naturephilosophy (Naturphilosophie), primarily based on the contemporary interpretation provided by I. H. Grant. It is explained that naturephilosophy, which treats the subject as produced b...
| Publicado en: | Problems / Problemos Vol. 106; pp. 36 - 52 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Vilnius University
2024
|
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | This article examines the notions of subject and nature as well as their relationship in F. W. J. Schelling's naturephilosophy (Naturphilosophie), primarily based on the contemporary interpretation provided by I. H. Grant. It is explained that naturephilosophy, which treats the subject as produced by nature, and nature itself as absolute productivity, at the same time critically reacts against the inclination of I. Kant's transcendental idealism to hypostasize the subject by separating it from nature. The article argues that naturephilosophy comes close to materialist logic, according to which, the subject, being the product of nature's productivity, is one of the nature's moments, and therefore its pretentions to once and for all define nature are doomed to fail. This indeterminacy is not the effect of epistemological lack, but the ontological condition of nature and its products. Straipsnyje tyrinėjama subjekto ir gamtos samprata bei jų santykis F. W. J. Schellingo natūrfilosofijoje (Naturphilosophie), daugiausia remiantis šiuolaikine I. H. Granto interpretacija. Aiškinama, kad natūrfilosofija, subjektą traktuojanti kaip gaminamą gamtos, o pačią gamtą kaip absoliutų produktyvumą, tuo pačiu metu kritiškai atsigręžia į I. Kanto transcendentalinio idealizmo polinkį hipostazuoti subjektą jį atskiriant nuo gamtos. Straipsnyje taip pat teigiama, kad natūrfilosofija priartėja prie materialistinės logikos, pagal kurią subjektas, kaip gamtos produktyvumo produktas, yra vienas iš gamtos momentų, todėl jo pretenzijos galutinai apibrėžti gamtą yra nevaisingos. Teigiama, kad šis negalutinumas yra ne epistemologinio trūkumo pasekmė, bet pačios gamtos ir jos produktų ontologinė padėtis. |
|---|