Dvi Nietzschės prigimties sąvokos interpretacijos: C. Alamariu ir V. Lemm.

Nietzsche criticises religious interpretations of nature (Natur) and advocates the 'naturalisation of humanity'. The various usages of the term 'nature' (Natur) have no clear, systematic definition in Nietzsche's works, which is why the interpretations of this concept in Nietzsche's studies are cont...

Descripción completa

Detalles Bibliográficos
Publicado en:Problems / Problemos Vol. 106; pp. 135 - 147
Autor principal: Andrijauskas, Jokūbas
Formato: Artículo
Publicado: Vilnius University 2024
Materias:
Acceso en línea:Ver este registro en EBSCOhost
Descripción
Sumario:Nietzsche criticises religious interpretations of nature (Natur) and advocates the 'naturalisation of humanity'. The various usages of the term 'nature' (Natur) have no clear, systematic definition in Nietzsche's works, which is why the interpretations of this concept in Nietzsche's studies are controversial. Two opposing perspectives emerge: Vanessa Lemm interprets nature as a Dionysian chaos which promotes an emancipatory rejection of the prevailing ideas, while Costin Alamariu sees it as an aristocratic phusis that fosters higher human types. This article argues that these seemingly contradictory views are compatible. Nietzsche uses the concept of nature as chaos to criticize anthropocentric views, while presenting the possibility of an understanding of nature detached from the human perspective. This paper analyses and criticizes Lemm's illustration of this concept through sex differences. Finally, it is argued that Alamariu's interpretation is in line with Nietzsche's later positive ethico-political aspirations, often ignored in Nietzschean scholarship, concerning the development of higher human types.
Nietzsche kritikuoja religines gamtos (Natur) interpretacijas ir pasisako už „žmonijos natūralizaciją". Sąvokos „gamta" ar „prigimtis" (Natur) Nietzschės darbuose neturi aiškaus, sisteminio apibrėžimo, todėl jų interpretacijos šio filosofo tyrimuose yra prieštaringos. Išryškėja dvi priešingos perspektyvos: Vanessa Lemm gamtą interpretuoja kaip dionisišką chaosą, skatinantį emancipacinį vyraujančių idėjų atmetimą, o Costinas Alamariu - kaip aristokratišką phusis, ugdančią aukštesnius žmogiškuosius tipus. Šiame straipsnyje teigiama, kad šie iš pirmo žvilgsnio prieštaringi požiūriai yra suderinami. Nietzsche pasitelkia gamtos kaip chaoso sampratą kritikuoti antropocentristines pažiūras, pristatydamas gamtos supratimo, atsieto nuo žmogiškos perspektyvos, galimybę. Darbe analizuojama ir kritikuojama Lemm šios koncepcijos iliustracija pasitelkiant lyčių skirtumus. Galiausiai, teigiama, jog Alamariu interpretacija atitinka vėlesnius, Nietzschės tyrinėjimuose dažnai ignoruojamus, pozityvius šio filosofo etinius-politinius siekius, susijusius su aukštesnių žmogiškųjų tipų ugdymu.