Nietzschės domestikacija: tarp Elisabeth'ės mito ir Kaufmanno interpretacijos.
Friedrich Nietzsche's political philosophy, permeated by aristocratic radicalism, challenges contemporary values, but is often smoothed out or depoliticised. In this text, I analyse two tactics by which this is accomplished in Nietzsche's research. I analyse the myth of Elisabeth Förster -- Nietzsch...
| Publicado en: | Problems / Problemos Vol. 108; pp. 22 - 35 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Vilnius University
2025
|
| Materias: | |
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | Friedrich Nietzsche's political philosophy, permeated by aristocratic radicalism, challenges contemporary values, but is often smoothed out or depoliticised. In this text, I analyse two tactics by which this is accomplished in Nietzsche's research. I analyse the myth of Elisabeth Förster -- Nietzsche's alleged falsification of texts as a factually unsubstantiated projection, and Walter Kaufmann's apolitical interpretation of Nietzsche's philosophy as meaningfully limited. I show that, despite Nietzsche's anti-antisemitism and critique of German culture, his aristocratic radicalism justifies a hierarchical, brutal politics. I argue that both Elisabeth's myth and Kaufmann's interpretation can be understood as a specific form of interpretation, as domestication. I argue that these forms of domestication contradict the pursuit of 'harsh truths' which is essential to Nietzsche's philosophy. Lastly, I claim that domestication is a serious obstacle to a reconstruction of Nietzsche's political thought. Friedricho Nietzschės politinė filosofija, persmelkta aristokratinio radikalizmo, kelia iššūkį šiuolaikinėms vertybėms, tačiau dažnai sušvelninama ar depolitizuojama. Šiame tekste analizuoju dvi taktikas, kuriomis tai atliekama Nietzschės tyrinėjimuose. Analizuoju mitą apie Elisabeth'ės Förster-Nietzsche tariamą tekstų klastojimą, parodydamas, jog tai faktiškai nepagrįsta projekcija, ir Walterio Kaufmanno apolitinę Nietzschės interpretaciją kaip reikšmingai ribotą. Parodau, kad, nepaisant Nietzschės antiantisemitizmo ir kritikos vokiečių kultūrai, jo aristokratinis radikalizmas pateisina hierarchinę, brutalią politiką. Tvirtinu, jog tiek Elisabeth'ės mitas, tiek Kaufmanno interpretacija gali būti suprasti kaip specifinė interpretacijos forma, kaip domestikacija. Argumentuoju, jog šios domestikacijos formos prieštarauja Nietzschės filosofijai esmiškam „šiurkščių tiesų“ siekiui. Galiausiai, teigiu, jog domestikacija yra reikšmingas trukdis siekiant rekonstruoti Nietzschės politinę mintį. |
|---|