IANO HACKINGO ISTORINĖS ONTOLOGIJOS IR MICHELIO FOUCAULT GENEALOGIJOS SĄSAJOS.
In the article, the social research method of historical ontology developed by Ian Hacking is presented alongside with the overview of the key conceptual sources of this method. My main focus is on the discussion of the relation between Hacking's historical ontology and Foucault's genealogy. It is s...
| Publicado en: | Problems / Problemos Vol. 89; pp. 35 - 48 |
|---|---|
| Autor principal: | |
| Formato: | Artículo |
| Publicado: |
Vilnius University
2016
|
| Acceso en línea: | Ver este registro en EBSCOhost |
| Sumario: | In the article, the social research method of historical ontology developed by Ian Hacking is presented alongside with the overview of the key conceptual sources of this method. My main focus is on the discussion of the relation between Hacking's historical ontology and Foucault's genealogy. It is shown that despite the fact of Foucault's significant theoretical influence upon Hacking's thinking, there are differences between the approaches to history that base the historical ontology and genealogy as the construction field of social reality and its modus of being. It is concluded that in the historical ontology the acknowledgement of "language games", but not as a constitutive mechanism of social reality as in the case of genealogy "power games", enabled Hacking to radicalize the antiessentialist concept of this sort of reality as "non-existent entity", or quasi-reality, i.e. "marked out" as purely linguistic entity. It is also stated that, on the one hand, for Hacking the fundamental "languagability" of social reality has opened up the possibility to identify and explicate constructivist and nihilistic nature of (post)modern ethics, but, on the other hand, it contained "neutralization" and ethical "aestheticization" tendency of the modern social engineering, as an external coercion applied in respect of individuals. Straipsnyje pristatomas Iano Hackingo išplėtotas socialinio pažinimo metodas - istorinė ontologija - kartu aptariant svarbiausius šio metodo idėjinius šaltinius. Didžiausias dėmesys telkiamasį Hackingo istorinės ontologijos irFoucaultgenealogijos sąsajų aptarimą. Parodoma, jog, nepaisant reikšmingos Foucault teorinės įtakos Hackingo mąstymui fakto, vis dėlto tarp istorinę ontologiją ir genealogiją grindžiančių požiūriųį istoriją kaip socialinės tikrovės konstravimo lauką ir jos esaties modusą esama ryškių skirtumų. Daroma išvada, jog istorinėje ontologijoje „kalbos žaidimų“, o ne „galios žaidimų“, kaip genealogijos atveju, pripažinimas socialinės tikrovės konstituavimo mechanizmu Hackingui leido radi-kalizuoti antiesencialistinę šitokios tikrovės kaip „nesančios esaties“, ar kvazi-tikrovės, t. y. „nužymėtos“ kaip grynai kalbinės esaties, sampratą. Taip pat konstatuojama, jog fundamentalus socialinės tikrovės „sukalbinimas“ Hackingui, viena vertus, atvėrė galimybę užčiuopti ir eksplikuoti (po)moderniosios etikos konstruktyvistinį ir nihilistinį pobūdį, bet, antra vertus, įėmė ir šiuolaikinės socialinės inžinerijos, kaip individų atžvilgiu taikomos išorinės prievartos, „neutralizavimo“ bei etinio „estetizavimo“ tendenciją. |
|---|