Imagen de Portada
Código QR

SEEING AN IMAGE - BEING-IN-THE-WORLD: THE INTERCONNECTIONS BETWEEN VISUALITY, SPATIALITY, AND AGENCY IN PHILOSOPHICAL HERMENEUTICS.

The article B dedicated to the revelation of heuristic potential of hermeneutic image conception within discussions on contemporary visual culture. H. G. Gadamer has analysed the image as the visual, spatial and social phenomenon expanding and thereby transforming the accustomed notion of iconic exp...

Descripción completa

Publicado en:Problems / Problemos Vol. 84; pp. 170 - 184
Autores principales: Inishev, Ilya, Biedash, Yuliya
Formato: Artículo
Publicado: Vilnius University 2013
Materias:
Hermeneutics
Interpretation (Philosophy)
Philosophical anthropology
Image (Philosophy)
Social theory
Gadamer, Hans Georg, 1900-2002
Structuralism
Philosophical research
Acceso en línea:Ver este registro en EBSCOhost
Sumario:The article B dedicated to the revelation of heuristic potential of hermeneutic image conception within discussions on contemporary visual culture. H. G. Gadamer has analysed the image as the visual, spatial and social phenomenon expanding and thereby transforming the accustomed notion of iconic experience. The image is not primarily an object of research for aesthetics and art criticism, but a social phenomenon which has to be considered in its real and imagined character as well as in its interrelations with the lived world structures. By blurring boundaries between art and life in his image theory Gadamer opens up an array of opportunities for the analysis of iconic practices in all their variety: from science to theater.
Straipsnis skirtas atskleisti hermeneutinės paveikslo sąvokos euristinįpotencialąšiuolakinėje vizualinėje kultūroje. H. G. Gadameris analizavo paveikslą kaip vizualinį erdvinį ir socialinį reiškinį, išplėsdamas ir sykiu transformuodamas įprastą ikoninio patyrimo sampratą. Paveikslas pirmiausia yra ne estetikos ar meno kritikos tyrinėjimo objektas, o socialinis reiškinys, kuris turi būti vertinamas su jo realiais ir įsivaizduojamais požymiais bei sąryšiais su gyvenamojo pasaulio struktūromis. Savo paveikslo teorijoje suliedamas meno ir gyvenimo ribas, Gadameris atveria aibę galimybių analizuoti pačias įvairiausias vaizdines praktikas - nuo mokslo iki teatro.